Ar  mokinių santykiai su mokytojais lemia mokymosi  rezultatus?

Į klausimą, kaip mokinių santykiai  su mokytojais  lemia ugdymo(si) rezultatus,   atsakymo ieškojo Kaišiadorių suaugusiųjų mokykla organizuodama suaugusiųjų mokymosi savaitės ,,Mokymosi siluetai“ renginius ir vykdydama stažuotės ,,Suaugusiųjų bendravimas ir bendradarbiavimas siekiant emocinio saugumo“ programą.

Koks svarbus mokytojo vaidmuo mokymo procese atskleidė  Suaugusiųjų mokymosi savaitės metu vykdytas projektas ,,Mokytojo pėdsakai“, kurio metu  mokiniai dalijosi  mintimis, kokį pėdsaką dabar ar anksčiau mokęs  mokytojas paliko pėdsaką  jų gyvenime. Beveik visi  mokiniai kalbėjo, kad  įsiminė tuos mokytojus, kurie mokėjo užmegzti emocinį ryšį su mokiniu, nors ir buvo griežti ir reiklūs. Štai keletas  Kaišiadorių  suaugusiųjų mokyklos  mokinių minčių:

,,  Didžiausią pėdsaką jo mokykliniame gyvenime paliko pradinių klasių mokytoja, kuri buvo kaip antra mama. Kai reikėdavo, būdavo griežta, bet visuomet teisinga ir užjaučianti. Ji padėjo suprasti, kad nereikia bijoti klysti, nes visi mes esame žmonės ir iš savo klaidų daug ko išmokstame.

„Aš esu labai dėkingas etikos mokytojai už kiekvieną kartu praleistą pamoką. Su mokytoja  kalbamės apie gyvenimo prasmę, ji moko mus geriau pažinti save, moka pakelti žmogaus savivertę, įtikina, kad net ir kalinys, padaręs blogų dalykų, yra žmogus. Su mokytoja galima nuoširdžiai pasikalbėti, paatvirauti, ji niekada mūsų nesmerkia, bet palaiko, supranta, užjaučia.“

Bet skaudi buvo vieno mokinio patirtis:

„Nežinau kodėl, bet manęs nemėgo lietuvių kalbos mokytoja. Kai ateidavau į pamokas, ji mane sodindavo į pirmą suolą, vienintelį iš klasės nuolat kviesdavo prie lentos. Kadangi labai jai nepatikau, pradėjau nelankyti pamokų. Turėjau neigiamą pažymį, neleido pasitaisyti  ir mane paliko antrais metais. Antrą kartą turėjau mokytis 10 klasėje, bet vėl dėstė ta pati mokytoja, todėl išėjau iš mokyklos ir jos nebaigiau“.

Mokinių mintys leidžia daryti išvadą, kad svarbiausi  ne akademiniai pasiekimai, bet  mokytojo gebėjimas bendrauti, pataikyti, padėti, motyvuoti. Socialinio-emocinio ugdymo problemos, tyrimo rezultatai buvo aptarti stažuotės baigiamojoje konferencijoje (jau ketvirtoje šiais metais) „Socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymas: Kaip lavinti suaugusiųjų mokymąsi pagal atnaujintą ugdymo programą“. Baigiamoji respublikinė konferencija vyko  Kaišiadoryse gruodžio 15 dieną. Joje, be Kaišiadorių suaugusiųjų mokyklos mokytojų, dalyvavo ir kolegos  iš Trakų, Panevėžio, Vilniaus.

Baigiamojoje konferencijoje dalyvavęs Darius Vilimas, Kaišiadorių rajono savivaldybės mero pavaduotojas, akcentavo, koks svarbus emocinis saugumas ir mokiniams, ir mokytojams- visiems, nes vyksta žiaurus karas Ukrainoje, patiriama daug streso ir dėl infliacijos. Pasidžiaugė, kad Kaišiadorių suaugusiųjų mokykla, bendradarbiaudama su kitomis šalies suaugusiųjų mokyklomis, ieško kelio, kaip pagerinti emocinius santykius.

Kaišiadorių rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Rimutė Arlauskienė akcentavo, koks svarbus yra suaugusiųjų mokymas, pasidžiaugė , kad  atliktas tyrimas apie socialinį- emocinį saugumą leis ieškoti efektyvesnių būdų, kaip kurti šiltą atmosferą, kad ir mokinys, ir mokytojas mokymosi procese išgyventų teigiamas emocijas, kad mokymosi procesas būtų malonus, ne tik teiktų akademinių žinių.

Jurgita Znatavaičienė, Kaišiadorių suaugusiųjų mokyklos direktorė, stažuotės projekto iniciatorė, konferencijos pradžioje kalbėjo:

,,Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie socialinį emocinį ugdymą ir teigiamą jo įtaką  ne tik mokinių, bet ir mokytojų psichikos sveikatai. Socialinė emocinė kompetencija – tai gebėjimas dirbti kartu su kitais, produktyviai mokytis, atlikti svarbiausius vaidmenis šeimoje, bendruomenėje, darbo vietoje. Yra nustatyta, kad mokymuisi didelę įtaką daro daugybė socialinių ir emocinių veiksnių. Mokykla, turėtų būti ta vieta, kurioje mokiniai jaustųsi skatinami mokytis ir augtų kaip asmenybės. Todėl socialinis emocinis ugdymas organizuojamas taip, kad mokiniai ir suaugusieji įgytų žinių, nuostatų, įgūdžių ir kompetencijų, būtinų psichikos sveikatai stiprinti ir išsaugoti.“

Vėliau Kaišiadorių suaugusiųjų mokyklos vadovė  pristatė  Kaišiadorių suaugusiųjų mokykloje atlikto socialinio-emocinio tyrimo išvadas.  Tyrimo tikslas buvo įsivertinti, kaip Kaišiadorių suaugusiųjų mokyklos bendruomenė suvokia savo įstaigos bendravimo kultūrą, asmens socialinę – emocinę gerovę, sąveikaudami šioje bendruomenėje. Buvo apklausta 320 mokinių ir 29 darbuotojai.

Į  mokiniams pateiktą klausimą, ką reiškia mokymasis mokykloje, 36% respondentai atsakė, kad mokymasis – tai asmeninis tobulėjimas,  32% bendravimas su žmonėmis, 13,5 % nurodė, kad tai galimybė mokytis toliau. Daugiau kaip 94% teigė, kad suklydus mokytojai pasiūlo pagalbą, nurodo būdus,  kaip klaidą ištaisyti. Daugiau nei 90% mokinių visiškai sutinka arba iš dalies sutinka su teiginiais, kad didžiuojasi mokydamiesi suaugusiųjų mokykloje, kad mokytis yra įdomu, kad  mokymasis yra svarbus, kad yra motyvuojamas mokytojų. Nors didelė dalis atsakė teigiamai į klausimą, ar turi viską, ko reikia mokymuisi, tačiau  apie 10  %  nesutiko su šiuo teiginiu. Pravieniškių skyriuose iš tiesų trūksta patalpų, reikalingos grožinės ir mokslinės literatūros. Kitas probleminis klausimas- mokinių ateities perspektyvos. Apie 15 % mokinių savo ateities perspektyvos gerai nežino. Be abejo, tokį atsakymą lemia objektyvios priežastys, nes dauguma mokinių, nežinančių savo perspektyvos, mokosi Pravieniškių pataisos namuose- atvirojoje kolonijoje esančiuose mokyklos skyriuose. Akivaizdu, kad viena mokykla be bendradarbiavimo su Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos resocializacijos specialistais negali išspręsti šių problemų. Džiugu, kad psichologinę atmosferą mokykloje 27,8 % vertina kaip puikią, 55,4 % kaip gerą, 12,3 % kaip vidutinišką. . Mokyklos mokytojus mokinia apibūdina kaip profesionalius 41,1%,   geranoriškus 35, 3% ir tik 3 %, nurodė, kad pasitaiko piktų mokytojų. Daugiau kaip 90% mokinių nurodė, kad mokykloje jie jaučiasi gerai, gali atvirai išsakyti savo mintis, darbas mokykloje vyksta sklandžiai.

Mokyklos direktorė J. Znatavičienė apibendrindama mokinių apklausos rezultatus pasidžiaugė, kad mokiniai mokyklos mikroklimatą vertina labai gerai, mokyklos aplinka, sąlygos, bendravimas su darbuotojais bei bendraklasiais yra pozityvus, mokiniai jaučiasi gerbiami, išklausoma jų nuomonė, atsižvelgiama į gyvenimiškas aplinkybes.

Buvo aptarti ir mokytojų apklausos rezultatai, padaryta išvada, kad darbuotojai mikroklimatą vertina gerai, sprendimai priimami kolegialiai, diskutuojama,  kai atsiranda skirtingų nuomonių, darbuotojai jaučia vadovo pasitikėjimą, yra motyvuoti, aktyvūs, siekiantys profesinio tobulėjimo.

Savo mokyklose atliktų socialinio- emocinio tyrimo rezultatus aptarė ir stažuotėje dalyvavusių suaugusiųjų mokyklų atstovai iš Trakų, Vilniaus, Panevėžio.

Konferencijoje buvo analizuojami ir klausimai, kaip toliau ugdyti socialinį-emocinį intelektą artimiausioje ateityje pradėjus dirbti  pagal atnaujinto ugdymo turinio programas. Apie iššūkius pradinių klasių mokiniams (o tokių mokinių Pravieniškių skyriuje esama) kalbėjo Kaišiadorių suaugusiųjų mokyklos pradinių klasių mokytoja Daiva Drėgvienė. Istorijos mokytoja Natalija Raudeliūnienė parengė pranešimą „Kaišiadorių suaugusiųjų mokyklos situacijos analizė dėl ugdymo turinio atnaujinimo įgyvendinimo“, aptarė pasiruošimą ugdymo turinio atnaujinimui  mokykloje – stiprybes, galimybes, tobulintinos veiklos aspektus, grėsmes –, siūlė būdus, kaip gerinti ugdymo(si) procesą. Popamokinę veiklą Pravieniškių skyriuose pristatė Pravieniškių skyrių vedėjas Rimantas Rušas. Apie karjeros ugdymo galimybes kalbėjo karjeros ugdymo specialistė  Danguolė Augustinavičienė. Apie socialinį-emocinį saugumą ir mokymosi rezultatus suaugusiųjų mokykloje kalbėjo Kaišiadorių suaugusiųjų mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Stasė Kacevičienė. Daug naudingų patarimų, kaip ugdyti  emocinį intelektą pateikė psichologė Rita Vėželienė savo pranešime  „Emocinio atsparumo pagrindas – emocinio intelekto ir socialinių kompetencijų ugdymas.“. Ji pravedė ir psichoterapijos praktiką.

Apibendrindami konferenciją visi dalyviai akcentavo,  kad socialinis ir emocinis ugdymas yra labai svarbi mokyklos turinio dedamoji dalis, kad yra   nemažai galimybių ir būdų gerinti socialinį-emocinį ugdymą,  siūlė  tęsti mokyklų bendradarbiavimą. Pasidžiaugė, kad  konferencijos metu buvo patirta  daug teigiamų emocijų. O jeigu su teigiamomis emocijomis į mokyklą ateina mokytojas, tai  mokinys taip pat jausis ramiai, saugiai, noriai eis į mokyklą. Ir visi pritarė minčiai, kad nuo mokinių santykių su mokytojais priklauso ir ugdymo(si) rezultatai.

 

Nuotraukos Ritos Markevičienės:

  1. Konferencijos dalyvių veiduose šypsena.
  2. Praktinių užsiėmimų metu netrūko gerų emocijų.
  3. Būrelis konferencijos organizatorių (iš kairės į dešinę) Rimantas Rušas , Pravieniškių skyriaus vedėjas, Dovilė Rudytė-Šeškevičienė, Živilė Kursevičienė, konferencijos vedėjos, lietuvių kabos mokytojos ir Kaišiadorių suaugusiųjų mokyklos direktorė Jurgita Znatavičienė.
  4. Konferencijos svečiai (iš kairės į dešinę ) Vilimas, Kaišiadorių rajono savivaldybės mero pavaduotojas,  Arlauskienė, Kaišiadorių rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja su būreliu konferencijos dalyvių iš Kaišiadorių suaugusiųjų mokyklos:  direktore Jurgita Znatavičienė, Pravieniškių skyriaus vedėju Rimantu Rušu, pradinių klasių mokytoja  Daiva Drėgviene, psichologe  Rita Vėželiene.
  5. Karjeros ugdymo specialistė Danguolė Augustinavičienė skaito pranešimą apie karjeros ugdymo galimybes.