Lapkričio 17 d. gausus būrys jaunimo klasių mokinių ir mokytojų leidosi į daug žadančią kelionę į Anykščius. Kaip parodys dienos pabaiga – kelionės bus būta išties įspūdingos!

Vėlyvą rytmetį atvykę į Anykščius iš pradžių apsilankėme kartodrome „Motorsportas“.  Greičio ratus čia suko ir mokiniai, ir mokytojai. Buvome viena komanda – sirgome vieni už kitus ir netgi dalinomės pirštinėmis bei šalikais su tais, kurie juos paliko namuose...

Mažumėlę sužvarbę išskubėjome pietauti į „Nykščio namus“. Po šildančių ir sočių pietų mūsų laukė dar viena ekstremali pramoga – rogučių trasa ant Kalitos kalno. Jis skambėjo, aidėjo  nuo nuostabos kupinų balsų – mokiniai prisipažino, kad sunku buvo nešūktelėti ir necyptelėti skriejant rogutėmis nuo kalno.

Rimties ir ypatingumo kelionei suteikė vizitas Anykščių Šv. Apaštalo evangelisto Mato bažnyčioje.  Turėjome galimybę pakilti ir į apžvalgos aikštelę, esančią bažnyčios bokšte, bei apsižvalgyti po Anykščių miestelį ir jo apylinkes.

Nuotaikinga ir smagi viešnagė – būtent taip apibūdintume laiką, kurį praleidome Siauruko muziejuje. Charizmatiškasis muziejaus gidas puikiai atskleidė siauruko istoriją – jo pasakojimų klausėmės kupini susidomėjimo ir susižavėjimo.

Jaukiai ir šiltai prikūrentoje gryčioje Niūronyse mus pasitiko edukatorė. Čia mūsų laukė edukacinė duonelės kepimo programa. Pasakojimas apie duonos kepimą, tradicijas ir papročius sulaukė didelio susidomėjimo, o taip pat uždegė norą, kuo greičiau patiems savo rankomis išmėginti duonelės kepimą. Tikrąja ta žodžio prasme pasiraitojome rankoves ir kibome į darbą. Kol pačių pasigamintos duonelės kepė krosnyje, turėjome galimybę pasivaišinti arbata, virtomis-keptomis bulvėmis su sviestu, naminiu sūriu, pyragu, duona ir medumi. Taip pat ragavome rūkytų lašinukų, dešros, kumpio. Pavakariai buvo išties skalsūs, o visa popietė – turininga ir jauki. Į namus iš aukštaitiškos gryčios išsivežėme  ne tik savo pačių keptas duoneles, bet ir pačius geriausius prisiminimus.

Paskutinis stabtelėjimas buvo Arklio muziejuje. Klausėmės gido pasakojimo, išmėginome interaktyvias ekspozicijas, o  visokiausių vežimų ir vežėčių ekspozicija priminė, jog ir mums patiems jau laikas keliauti namo...

Anot maurų patarlės, nekeliaujantis žmogus nepažįsta tikrosios žmonių vertės. Smagu, kad  geriau pažinome ne tik Anykščių miestelį ir apylinkes, bet ir vienas kitą!